Išorinis otitas
IŠORINIS OTITAS
Tai išorinės ausies landos uždegimas. Dažnas maudymasis, drėgnas klimatas, šiluma, lokali trauma, kuri gali atsirasti valant ausį, – tai veiksniai, turintys įtakos susirgimui. Tai antra dažniausia (po skausmo dėl ūminio otito) ausies skausmo priežastis.
Etiologija. Dažniausiai išorinį otitą sukelia Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus, S.epidermidis, Steptococcus rūšies sukėlėjai, Enterobacter, Proteus mirabilis, Klebsiella pneumoniae, Candida, aspergillus. Klinika. Sergant išoriniu otitu pagrindinis ligonio skundas – ausies skausmas,
kuris sustiprėja tempiant ausies kaušelį arba spaudžiant kramslį (tragus). Skausmas atsiranda dėl nervinių galūnėlių spaudimo išorinėje klausomojoje landoje.
Kadangi landos oda tiesiogiai jungiasi su antkremzliu ir antkauliu, tai dažnai klinikinis vaizdas neatitinka skausmo intensyvumo. Be skausmo ausyje, ligonis skųsis klausos pablogėjimu, kuris atsiranda vėliau, negu skausmas, ausies užgulimu, perštėjimu, niežuliu landoje, galimos išskyros iš ausies. Jei išskyros tamsios spalvos – galima įtarti aspergillus sukeltą išorinį ostitą.
Diagnostika. Otoskopuojant matyti paburkusi, paraudusi išorinė klausomoji landa. Jei procesas ypač aktyvus, galime net nematyti landos spindžio, būgnelis dažnai būna paraudęs, sustorėjęs. Landoje stebimos klampios, dvokiančios išskyros.
Gydymas. Gydant išorinį otitą būtina kruopščiai išvalyti išorinę klausomąją landą. Jei landos spindis siauras dėl ryškios edemos, rekomenduojama iš pradžių taikyti marlinius tamponėlius, suvilgytus susp. hydrocortisoni, antibiotikų ar priešgrybeliniu tepalu priklausomai nuo sukėlėjo rūšies. Dažniausiai naudojami tepalai turintys savo sudėtyje aminoglikozidų (neomicino – Ung. Baneocin) arba antibiotiko ir kortikosteroido mišiniai (ung. Flucinar, ung. Fucicort). Tamponėlį reikėtų keisti kas 24–48 valandas. Vėliau, atslūgus landos paburkimui, į ausį galima lašinti antibiotikų tirpalus (fluorochinolonų grupės- Ciloxan 0.3%, sudėtinių antibiotikų ir kortikosteroidų lašus- Maxitrol, Dexona), taikyti lazerioterapiją. Jei uždegimas palietė vidurinę ausį ir vietinis antibiotikų poveikis per silpnas, vangi ligos eiga, uždegimas užtruko, pasikartojo po prieš taikyto vietinio gydymo rekomenduojama skirti sisteminius antibiotikus. Taip pat svarbu paskirti stiprius skausmą malšinančius preparatus, nes skausmas esant išoriniam ausies uždegimui – pagrindinis ir nemaloniausias nusiskundimas.Nesant teigiamam efektui, uždegimui dažnai kartojantis būtina paimti pasėlį iš ausies sukėlėjui nustatyti ir pagalvoti apie grybelinę infekciją ar apie kitas odos ligas. Gydymo metu ir pasibaigus gydymui svarbu ausį saugoti nuo vandens kaip faktoriaus palaikančio uždegimą išorinėje klausomojoje landoje.
Išorinės ausies furunkuliozė
Priekinis išorinės klausomosios landos trečdalis yra kremzlinis, du užpakaliniai trečdaliai – kauliniai. Kremzlinės dalies odoje yra riebalinių liaukų, plaukų folikulų, sierą gaminančių liaukų. Išorinės klausomosios landos furunkuliozė yra kremzlinės odos dalies struktūrų uždegimas, kuris dažniausiai atsiranda dėl odos
vientisumo pažeidimo dėl mikrotraumų.
Etiologija. Iš sukėlėjų vyrauja gramteigiami kokai (S.aureus). Klinika ir diagnostika. Ligos simptomai panašūs į išorinio otito sukeltus simptomus, tačiau skausmas būna intensyvesnis, sustiprėja kramtant ar valgant maistą. Apžiūrint išorinę klausomąją landą matomas ribotas, rausvas ir skausmingas.
Gydymas. Furunkuliozė gydoma taikant sisteminius ir vietinio poveikio antibiotikus, analgetikus,
retais atvejais taikoma pūlinio incizija ir drenavimas.